Naujienos ir kriptovaliutos – kaip tai susiję

Ar naujienos ir kriptovaliutos gali būti susijusios? Pasirodo, gali. Viskas tapo įmanoma, kai decentralizuotos sistemos buvo panaudotos versle. Tiesa, kas atsirado pirmiau: kriptovaliuotos ar decentralizuotos naujienos? Apie tai pakalbėsime šiame straipsnyje.

Decentralizacija – senas terminas

Kriptovaliutų gyvavimas neįmanomas be decentralizuotų sistemų. O iš kur atsirado ta decentralizacija ir kas tai yra?

Pasirodo, dar 1820 metais prasidėjo svarstymai, kaip įmanoma decentralizuoti valdžią ir biurokratinį aparatą. Prancūzijoje įvairūs politikai ir filosofai svarstė, ar decentralizacija padėtų efektyviau valdyti valstybę.

Deja, šis valdymo būdas taip ir liko tik filosofinis pamąstymas, teorija.

Ši decentralizuoto valdymo teorija buvo atgaivinta 21 amžiuje, kai atsirado pirmosios kriptovaliutos. Iki tol griežtai centralizuotas pinigų leidimo modelius buvo pripažintas ne itin veiksmingu, todėl aktyviai ieškota naujų būdų. Taip gimė kriptovaliutos.

Kartu su kriptovaliutomis, decentralizuotos sistemos buvo bandomos pritaikyti ir kitur. Viena iš sričių – organizacijos valdymas. Taip ir atsirado DAO – decentralizuota autonominė organizacija. Šios organizacijos pagrindinis tikslas – efektyviau valdyti sprendimų priėmimo procesą aplenkiant vadovų grandį. Tai reiškia, kad DAO įmonėje nėra aukščiausio ir net vidutinio lygio vadovų, dirba tik specialistai ir darbuotojai, kurie visi dalyvauja priimant svarbiausius sprendimus.

Kad sprendimams priimti nereiktų surinkti visų darbuotojų, naudojamos technologinės priemonės – tokenai. Tai lyg savotiški žetonai, žymintys balsavimo teisę. Kiekvienas dalyvaujantis balsavime turi tam tikrą balsų skaičių pagal turimus tokenus. Jei visi dalyvauti balsavime negali, nesunku paskaičiuoti, koks procentas darbuotojų balsavo ir kaip pasiskirstė balsavimo rezultatai. Tai labai objektyvus sprendimų priėmimo būdas, ir ypač sveikintinas, nes darbuotojų įsitraukimas – šimtaprocentinis.

Decentralizacija žiniasklaidoje

Decentralizuotomis sistemomis žiniasklaidoje naudojamasi jau kuris laikas. Tai dažniausiai užsienio tinklaraščiai, rašantys kriptovaliutų ir technologijų temomis, su skirtingų tautybių ir nevienodų pažiūrų autoriais. Lietuvoje tokio tipo žiniasklaidos priemonė taip pat egzistuoja – naujienų portalas 77.lt.

Decentralizacija žiniasklaidoje yra savotiškas objektyvumo garantas. Žiniasklaidos priemonė yra verslo forma. Tai reiškia, kad kiekvienas leidinys ar turinio kūrėjas siekia uždirbti. Uždirbti galima iš reklamos, turinio strategijos kampanijų, partnerystės rinkodaros (affiliate marketing). Reklamos užsakovai atstovauja tam tikrą poziciją, kurią pageidauja matyti leidinyje. Taip atsiranda dideli interesų konfliktai, kurie kerta per pasitikėjimą žiniasklaidai: turbūt redakcijai sumokėjo, kad paskelbtų tokią menkavertę informaciją… Tokia minti kirba ne vienam intelektualiam skaitytojui.

DAO principu dirbanti žiniasklaidos priemonė pasižymi pliuralizmu – čia publikuojamos įvairios nuomonės ir požiūriai, nes tiesiog nėra redaktorių, kurie kontroliuotų leidinio poziciją. Lieka tik autoriaus pozicija, o autorius gali būti finansuojamas tam tikrų užsakovų.

Skaitytojų skaičius priklauso nuo autoriaus populiarumo, jo turimų tokenų skaičiaus ir žinomumo bei indėlio į viso leidinio vystymąsi. Jei autorius jaunas, neturintis savo skaitytojų rato, jam gana sudėtinga pasiekti masines auditorijas. Tokiu atveju lieka tik viena – rašyti labai gerai, kad turinys būtų skaitomas kuo įvairesnių žmonių, juo dalijamasi socialiniuose tinkluose.

Tokia žiniasklaidos priemonė yra labai demokratiška, joje neegzistuoja pozicija vienu ar kitu visuomenei rūpimu klausimu. Taip galima išvengti ir propagandos kampanijų, kai siekiama paveikti platesnės žmonių masės nuomonę ir ją pakeisti.

Decentralizuotai valdomos žiniasklaidos priemonės yra būdas kurti kokybišką ir neangažuotą turinį. Tai dar vienas laisvos ir demokratiškos visuomenės bruožas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *